NENUTYLĖTA | ATVIRI POKALBIAI APIE KRAUJO VĖŽ‪Į‬ kraujas.lt

Balandžio mėnesį yra minima pasaulinė ūminės mieloleukemijos diena. Šios ligos patirtimi dvidešimt ketvirtajame tinklalaidės epizode pasidalino Lukas Miliauskas. Vos trisdešimties sulaukusį Luką svarbūs gyvenimo įvykiai džiugino vienas po kito: vestuvės su mylimąja, pirmagimio atėjimas į pasaulį, tačiau gražią jaunos šeimos idilę netrukus sujaukė netikėtai vyrui diagnozuota ūminė mieloleukemija. Lukas prisiminė, jog iki susirgimo, leukemija iš visų onkologinių ligų jam atrodė pati grėsmingiausia. Šiandien, po sėkmingo gydymo, pašnekovas atvirai dalinasi savo kelione su liga, atnešusia daugiau ramybės gyvenime.

Nors tikimybė susirgti onkologinėmis ligomis didėja su amžiumi, tačiau kasmet tūkstančiams jaunų žmonių, net ir vaikų, yra diagnozuojami onkologiniai susirgimai. Pažangūs gydymo metodai ženkliai sumažina onkologinių ligų sukeliamą mirtingumą ir prailgina sergančiųjų išgyvenamumą, tačiau tuo pačiu metu sukelia dar ilgai jaučiamas pasekmes. Viena iš jų – laikini ar negrįžtami vaisingumo sutrikimai.
Dvidešimt trečiajame epizode pokalbis apie onkologinių ligų ir jų gydymo metodų įtaką reprodukcinei sveikatai ir vaisingumo išsaugojimo galimybes su VUL Santaros klinikų Santaros vaisingumo centro gydytoja akušere – ginekologe Raminta Baušyte.

Vienas iš dažniausių emocinių sunkumų, kuriuos patiria onkologine liga sirgę žmonės – tai baimė, kad liga gali atsinaujinti. Ligos atsinaujinimo baimę patiria ne tik sirgusieji, bet ir jų artimieji. Bijoti įvairių dalykų yra normalu ir žmogiška, tačiau kartais baimė pernelyg užvaldo mintis ir neleidžia mėgautis gyvenimu.
Dvidešimt antrajame epizode su onkologijos srityje dirbančia medicinos psichologe Egle Urbutiene aiškinsimės, kada pabunda ligos atsinaujinimo baimė, kada ji trukdo gyventi, kodėl svarbu šio jausmo neignoruoti bei kas gali padėti baimę sumažinti.

Nors mažakraujystė nėra piktybinis kraujo susirgimas, tai gana dažnas sveikatos sutrikimas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje mažakraujyste serga kas trečias žmogus.
Kodėl yra svarbu išsiaiškinti mažakraujystės priežastis? Ar visada reikia skubėti pas gydytoją hematologą? Kaip susijęs lėtinis kraujavimas ir mažakraujystė? Kaip įvertinti, ar turiu krešėjimo sutrikimą?
Pirmajame 2024 – ųjų epizode mažakraujystės ir krešėjimo sutrikimo temas narstėme su VUL Santaros klinikų Kraujo centro vedėja gydytoja hematologe Lina Kryžauskaite.
Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė
 

Onkologinės ligos nesitiki ir nelaukia nei vienas žmogus. O kaip gyvenimą sujaukia žinia, kad sergi kraujo vėžiu, kai esi dvidešimt vienerių ir dar laukiesi pirmagimio? Paskutiniame šių metų epizode kviečiame išgirsti jautrią ir viltingą Aistės istoriją, kuri niekuo nenusileidžia dramatiškam filmo scenarijui.
Moteris skaičiuoja jau antrą dešimtmetį draugystės su lėtine mieloleukemija ir sako, jog sergant lėtiniu kraujo vėžiu turi pasiruošti maratonui. Aistė pasakoja apie tai, ką reiškia žinoti, kad gydymas yra, bet jo gauti negali, apie nėštumų planavimą ir vaisto vartojimo nutraukimą, apie tai, kaip dėkingumo praktika padėjo išgyventi sunkiausius etapus.

Tiek vaikams, tiek suaugusiems, susirgusiems kraujo vėžiu, ne visada padeda gydymas vien vaistais, daliai jų įveikti ligą gali padėti tik kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija. Tinkamą donorą savo šeimoje turi apie 20 – 25 proc. pacientų, o kitiems tenka ieškoti negiminingo. Ką patiria kaulų čiulpų donorai, kokios mintys juos paskatina užsiregistruoti, ką reiškia žinoti, kad gali padėti pasveikti onkologine liga sergančiam žmogui?
Atsakymus į šiuos klausimus tikrai žino Rytis Valūnas, prieš keletą metų sulaukęs ypatingos žinios – jo kaulų čiulpai tinka su sunkia liga kovojančiam žmogui. Apie apsisprendimą tapti kaulų čiulpų donoru, donavimą šalyje siaučiant COVID–19 pandemijai, apie užplūdusį euforijos jausmą šiame epizode ir papasakojo R. Valūnas.