Verslo tribūna Verslo žinios

„Verslo tribūnoje“ pokalbis apie tvaraus transporto sprendimus, kurie jau dabar gali dekarbonizuoti aplinką iki 90%. Viena realiausių galimybių – biometanas.

Balandį įsigaliojusi paramos programa biometanu varomam sunkiajam transportui puiki proga logistikos įmonėms, tačiau rinkos reakcija vangoka, stebisi „Scania“ vadovas Darius Snieška.

Dyzelinas pigus, biometano vartojimo skatinimo schemos nėra, o viešojo transporto konkursuose netaršus transportas suprantamas tik varomas elektra ar vandeniliu, biometano nepopuliarumo priežastis vardija Martynas Nagevičius.

 „Netgi be paramos skaičiuodami kaštus matome, kad biometanu varomo automobilio kaštai arba vienodi, arba net mažesni nei dyzelinio“, – galimybes vardija D.Snieška. 

Be to, tai ir indėlis į Lietuvos žiedinę ekonomiką, primena M.Nagevičius: „Jeigu turi mėšlo, gali iš jo gaminti biometaną, arba išdrabstyti lauke, kur metanas išsiskirs ir skatins klimato kaitą“.
Klausykite „Verslo tribūnos“ diskusiją.

Darbuotojams teikiamų naudų strategija, atrodo paprasta: paklauskite žmonių, ko jie nori ir pasistenkite jiems tai suteikti“. Vis dėl to, itin konkurencingoje šių dienų talentų paieškos realybėje išgryninti darbuotojus masinantį ir konkurentus nokautuojantį darbdavio vertės pasiūlymą nėra taip paprasta.
Zuzana Matonienė, „Yara“ verslo centro vadovė, sutinka, kad pritraukti geriausius darbuotojus nori kiekvienas verslas. „Pavyzdžiui, po karantino darbuotojams buvo patrauklus darbdavių sprendimas leisti dirbti iš užsienio, tą garsiai aptarinėjo žiniasklaida ir patys darbuotojai. Mes patys irgi stengėmės atsirinkti, ką žadame savo specialistams. Visgi, galiausiai supratome, kad „Yara International“ kaip darbdavys negali pasiūlyti sumos to, ką kiti siūlo po truputį. Tai buvo ženklas, kad vadovai privalo susėsti ir nuspręsti, koks mūsų kaip darbdavio vertės pasiūlymas būtų tinkamiausias esamiems ir naujai prisijungiantiems specialistams“, - pasakoja vadovė.
Anot Z. Matonienės, tiesa, kad darbuotojai patys geriausiai žino, ko jie nori. Todėl darbdavio ir darbuotojo dialogas yra vienas svarbiausių žingsnių, kuriant vertės pasiūlymą.
„Jau trejus metus kas mėnesį organizuojame anonimines darbuotojų apklausas, į kurias noriai įsitraukia 80-90 proc. darbuotojų. Remdamiesi šių apklausų rezultatais, galime daryti išvadas – kuo žmonės, džiaugiasi, kas jiems nepatinka, ko trūksta.
Taip pat, norėdami išsigryninti, ką darbuotojai vertina labiausiai, ir ko jiems visiškai nereikia, atlikome atskirą tyrimą apie naudas“, - pasakoja pašnekovė. Taip gimė idėja įsidiegti platformą, kurioje darbuotojai gali patys išsirinkti, kokias papildomas naudas gauna.
Kaip tokia platforma veikia? Kaip įtraukti darbuotojus į darbdavio vertės pasiūlymo ir papildomų naudų išgryninimo procesą, bet nepaversti jo pageidavimų koncertu? Kaip įsivertinti, kad sukurta sistema veikia? Klausykite „Verslo tribūnoje“.    

Lietuviai yra unikalūs savo pasipriešinimo kovomis, su pasididžiavimu kalba Jonas Ohmanas, „Blue/Yellow“ bendraįkūrėjas ir valdybos pirmininkas bei VšĮ „4 procentai“ valdybos narys. Šalies verslo ir visuomenės įsitraukimas stebina ir žavi, politikai pasimetę, o kai kurie yra „tiesiog per smulkūs“, šypsosi pašnekovas.

„Viena didelė problema su krašto gynyba Lietuvoje, kad tai kaip atskira sfera: „mes viską darom patys, viską žinom, jūs nesirūpinkit“, – apgailestauja „Blue Yellow“ vadovas.

Apie karo Ukrainoje pamokas, būtiną finansavimą gynybai ir kaip jį vertingiausiai panaudoti, „Verslo tribūnos“ pokalbis su J.Ohmanu.
„Pavyzdžiui, bendra Baltijos šalių karo aviacija“, – savo pasiūlymą primena 4procentai.lt iniciatyvos dalyvis.

UAB „Telia Lietuva“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters neabejoja, kad būtina didinti finansavimą šalies gynybai ne mažiau kaip iki 4% ir tikina, kad verslas yra pasiryžęs prie to prisidėti mokesčiais. Anot jos, politikai negali ignoruoti nei verslo, nei gyventojų balso. Peticiją dėl 4% BVP skyrimo gynybai per rekordiškai trumpą laiką pasirašė daugiau nei 50 tūkst. gyventojų, pirmadienį ji perduota Lietuvos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei.

Pradėjus diegti sandėlių sprendimus viskas apsiribojo IT sistemomis, o sandėliai Lietuvoje 2000-aisiais ir dabar – kaip diena ir naktis, prisimena UAB „Equinox Europe“ direktorė Rasa Beskajevienė. 2017-aisiais buvę drąsūs sprendimai, šiandien yra standartas.  
Naujausias ir didžiausias iki šiol Baltijos šalyse „Equinox Europe“ projektas – naujas „Omniva“ terminalas Kauno LEZ.  
„Sprendimas, kurį diegiam, skirtas greitam siuntų išskirstymui. Tai bus visiškai naujos kartos įranga, kuri leis per valandą išskirstyti 15 000 siuntų, per parą – 300 000.“ – pasakoja R.Beskajevienė.
Apie automatizavimą, robotizavimą, sorterius, automatizuotas saugyklas ir kitus sprendimus sandėliams, kas juos ir kaip naudoja, „Verslo tribūnos“ pokalbis su UAB „Equinox Europe“ vadove R.Beskajeviene.

Verslų savininkai ir vadovai vis dažniau susiduria su iššūkiu, kaip efektyviai valdyti augančias įmonių grupes. Vytenis Kudinskas, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ partneris, sako, kad patirties ir žinių šioje srityje šalies verslui vis dar trūksta, tačiau pokyčiai teigiama kryptimi vyksta nuolat.
Pasak V. Kudinsko, teigti, jog Lietuvoje yra susiformavusi įmonių grupių valdymo kultūra būtų šiek tiek perdėta.