Vardan Tos LRT

Lietuvos knygynų lentynas jau pasiekė pirmą kartą į lietuvių kalbą išverstas ir išleistas Trečiasis Lietuvos Statutas. Brandžiausias ir unikaliausias visų laikų teisės paminklas, kuris buvo priimtas 1588 metais. Apie Statuto reikšmę bei svarbą anuomet ir šiandien kalbame su Vytauto Didžiojo universiteto istoriku Ričardu Jaramičiumi ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės instituto direktoriumi bei Vytauto Didžiojo universiteto docentu Rūsčiu Kamuntavičiumi.


Ved. Luka Lesauskaitė

1948 m. gruodžio 10 d. buvo priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, kuri įtvirtino žmogaus teisių standartus, o jos priėmimo diena – gruodžio 10 d. – tapo Tarptautine žmogaus teisių diena.
Šią dieną verta prisiminti, jog kiekvienam žmogui turi būti suteiktos vienodos galimybės, teisės ir laisvės. Ir nesvarbu, kokia žmogaus etninė, religinė, tautinė, rasinė tapatybė, psichinės ir fizinės negalios, socio-ekonominė padėtis ar seksualinė orientacija. Esminis klausimas, kodėl žmogaus teisės šiandien suvokiamos taip skirtingai? Ir kodėl neretai kelia daug aršių diskusijų ar net sukelia rimtus konfliktus. Apie tai laidoje kalbame su Lietuvos žmogaus teisių centro vadove Jūrate Juškaite.

Ved. Luka Lesauskaitė

Gruodžio 5 dieną minima Tarptautinė savanorių diena. Diena, kai turime puikią progą padėkoti kiekvienam savanoriui, kuris skiria savo laiką, jėgas bei žinias tam, kad prisidėtų prie bendruomenės stiprinimo ir padėtų labiausiai pažeidžiamiems žmonėms. Lietuvoje pastaruosius keletą metų savanorystė įgavo naujų spalvų, jos reikšmę pripažino tiek pati pilietinė visuomenė, tiek ir valstybinės institucijos. Ar tai reiškia, kad jau sukūrėme tvirtą savanorystės pagrindą? Ir ką daryti, kad savanorystė pasibaigus krizėms nebūtų pamiršta?

Laidos viešnia dr. Neringa Kurapkaitienė, Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto lektorė, knygos „Darbo su savanoriais pagrindai“ autorė bei savanorystės konsultantė.

Ved. Luka Lesauskaitė

Migracija – viena jautriausių ir sudėtingiausių temų šiandien tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, neatsiejama nuo prekybos žmonėmis, protų nutekėjimo, nacionalinio saugumo ir kitų klausimų. Tačiau neretai šia tema nepatogu kalbėti nei institucijoms, nei politiniams lyderiams, nei piliečiams. Tad migracijos iššūkiai ir problemos neretai lieka kovotojų už žmogaus teises ir tam tikrų nevyriausybinių organizacijų reikalas. Kodėl taip yra? Ir ar galime ką nors pakeisti kaip pilietinė visuomenė? Apie tai laidoje su Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros atstovybės Šiaurės ir Baltijos šalims atstovu Karoliu Žibu.

Ved. Luka Lesauskaitė

Ar pirkdami produktus maisto prekių parduotuvėse atkreipiate dėmesį į produkto kilmę, pagaminimą, sudėtį ar pakuotę? O gal jūsų perkamas padažas prieš tai buvo testuojamas su gyvūnais? Ar kada susimąstėte, kaip jūsų mitybos įpročiai ir perkami produktai gali prisidėti prie aplinkosaugos?
Laidos svečiai organizacijos „Gyvi gali“ atstovai Karolis Jonušas ir Meda Šermukšnė ir architektė, makiažo meistrė bei sveiko gyvenimo būdo propaguotoja Kristina Busilaitė-Baranova.
Ved. Luka Lesauskaitė

Nuolat didėjanti visuomenės poliarizacija savo ruožtu didina visuomenės nepasitenkinimą demokratijos veikimu, kelia nepasitikėjimą institucijomis, netgi vienas kitu. Kodėl mums taip sunku priimti visuomenėje vykstančius pokyčius, kodėl nenorime girdėti ir toleruoti kito nuomonės. Iki kokių kraštutinumų gali privesti ši poliarizacija ir ar galime ką nors pakeisti? Apie tai laidoje kalbėsime su organizacijų elgsenos tyrinėtoja dr. Alisa Miniotaite ir filosofu, apžvalgininku Pauliumi Gritėnu.

Ved. Luka Lesauskaitė